Rasų kapinės – seniausios Vilniuje. Jos įsteigtos 1796 metais. Iki XIX a. pradžios žmonių palaikai būdavo laidojami miestuose prie bažnyčių šventorių. Tačiau laikui bėgant prie bažnyčių pradėjo stigti vietos, tad kapinės pradėtos steigti miesto pakraščiuose.

Spalio 25d. Ia klasės mokiniai su socialine pedagoge Liucija Stakut bei lietuvių kalbos mokytojais Regina Kraucevičiūte ir Arūnu Kamanduliu išvyko tvarkyti kapinių. Ruduo – lapų kritimo metas. Artėja Vėlinės. Smagu, kai nukritę lapai čeža po kojomis, bet... kapinės turi būti sutvarkytos – lapai sugrėbti, išnešti. Mokiniai nuoširdžiai grėbė lapus, sugrėbtus - nešė iš kapinių. Po talkos ant Jono Basanavičiaus, Vinco Mykolaičio-Putino, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio bei kitų kapų uždegėme žvakutes. Rasų seniūnijos seniūnas Igorius Žuravliovas mūsų talkininkų grupę apdovanojo Padėkos raštu, kad prisidėjome prie kapinių tvarkymo bei pavaišino sausainiais. Į šį renginį atvyko ir Vilniaus miesto mero patarėjas, kuris taip pat mums tarė padėkos žodį.

Ši talka – ne tik talka, bet ir sugrįžimas prie mūsų istorijos, literatūros bei muzikos šaknų.