Naujienos
Kviečiame į Rugsėjo 1-osios šventę 1000 val.
Žaidimas vyksta tik rusų kalba. Plačiau apie žaidimą rusų kalbos svetainės versijoje.
Mieli mokiniai, tėvai, mokytojai,
Kaip ir kasmet, rudens pradžioje skubame kuo daugiau sužinoti apie būsimuosius mokslo metus. Kiek reikės mokytis? Kada atostogos? Kam gali būti mokama stipendija? Šiame leidinyje rasite daug atsakymų, naudingos informacijos. Čia trumpai aptariame visas Lietuvos švietimo sistemos pakopas nuo ikimokyklinio ugdymo iki aukštojo mokslo. Praktiški paaiškinimai skirti tėvams, mokiniams, būsimiems studentams.
2007-2008 mokslo metai daugeliui yra panašūs į ankstesnius. Kiek keičiasi tik vienuoliktokų mokymasis – jiems galima rinktis individualius ugdymo planus.
Linkiu visiems kūrybingų, naudingų ir sėkmingų mokslo metų!
Nuoširdžiai,
Švietimo ir mokslo ministrė Roma Žakaitienė
Mokslo metų pradžia bendrojo lavinimo mokyklose.
Rugsėjo 1-oji diena.
Pamokas 1-5 klasių mokiniai baigia gegužės 30 dieną, 6-11 (1-3 gimnazijos) klasių mokiniai – birželio 20 dieną, vidurinio ugdymo programos baigiamųjų klasių mokiniai – gegužės 16 dieną.
Per mokslo metus ne mažiau kaip 10 pamokinės veiklos dienų skiriama kultūrinei, meninei, pažintinei, kūrybinei, sportinei, praktinei veiklai.
Pamoku skaičius.
Minimalus savaitinių pamokų skaičius 5-12 klasėse: 5 kl. – 26 pamokos, 6 kl. – 28 pamokos, 7 kl. – 29 pamokos, 8-9 kl. – 30 pamokų, 10 kl. – 31 pamoka, 11-12 kl. – 28 pamokos.
Mokinių pasiekimų vertinimas.
5-12 klasėse mokinių pasiekimai vertinami 10 balų sistema: pažymiais nuo 1 iki 10.
Dorinio ugdymo (etikos ar tikybos), žmogaus saugos pamokas, specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės kūno kultūros pratybas lankančių mokinių pasiekimai pažymiais nevertinami, rašoma ?įskaityta? arba ?neįskaityta?. Pažymiais, mokytojų tarybos sprendimu, gali būti nevertinami ekonomikos, pilietiškumo pagrindų ir kt. dalykai.
Su "Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata'', patvirtinta švietimo ir mokslo ministro 2004 m., galima susipažinti Švietimo plėtotės centro interneto svetainės www.pedegogika.lt skyriuje ''Pedagogo elektroninė biblioteka''.
Mokymosi krūvis.
Mokinių mokymosi krūvius bei mokiniams skiriamų namų darbų apimtis kontroliuoja mokyklos direktorius. Jis taip pat tvirtina mokymosi krūvių optimizavimo priemonių planą.
Atostogos.
Rudens atostogos – nuo spalio 29 dienos iki lapkričio 2 dienos. Kalėdų atostogos – nuo grupdžio 24 dienos iki sausio 4 dienos. Velykų atostogos – nuo kovo 17 dienos iki kovo 24 dienos įskaitytinai. Mokyklos ugdymo plane namatomos 10 mokymosi dienų papildomos atostogos 1- 5 klasių mokiniams.
Oro sąlygos.
Kai oro temperatūra – 20 laipsnių šalčio ir žemesnė, į mokyklą gali neiti 1-5 klasių mokiniai. Oro temperatūrai nukritus iki 25 laipsnių šalčio, į mokyklą gali neiti ir 6-12 klasių mokiniai. Šios dienos įskaičiuojamos į mokslo dienų skaičių.
Daugiau informacijos – 2007 – 2008 mokslo metų bendruosiuose ugdymo planuose. Juos rasite Švietimo ir mokslo minesterijos tinklapio www.smm.lt skyriaus ''Ugdymas'' poskyryje ''Bendrasis''.
Lietuvos švietimo sistema
| Mokymo ar studijų programa | Įstaiga |
|---|---|
| Ikimokyklinis ugdymas pagal ikimokyklinio ugdymo programą teikiamas vaikams nuo 1 iki 5 (arba 6 metų). | Pagal ikimokyklinio ugdymo programą ugdo lopšeliai, lopšeliai-darželiai, mokyklos-darželiai ar kt. |
| Priešmokyklinis ugdymas teikiamas nuo 6 metų arba, jei tėvai pageidauja (ir vaikas pakankamai tokiam ugdymui subrendęs), ir anksčiau, bet ne anksčiau negu 5 metų. Trunka metus. | Pagal priešmokyklinio ugdymo programą gdo darželiai, pradinės ir kitos mokyklos, taip pat laisvieji mokytojai, kiti švietimo teikėjai. |
| Pradinis ugdymas teikiamas nuo 7 metų arba, jei tėvai pageidauja bei vaikas pasirengęs, ir anksčiau. Baigę programą mokiniai įguja pradinį išsilavinimą. | Pagal ketverių metų pradinio ugdymo programą ugdo mokyklos-darželiai, pradinės, pagrindinės, vidurinės mokyklos. |
| Pagrindinis ugdymas trunka šešerius metus. Baigę 10 klasių mokiniai įgyja pagrindinį išsilavinimą.Toliau jie gali rinktis arba vidurinio ugdymo, arba profesinio mokymo programas. | Pagal pagrindinio ugdymo programą ugdo pagrindinės,vidurinės mokyklos, gimnazijos, jaunimo, profesinės ir kt. mokyklos. |
| Vidurinis ugdymas trunka dvejus metus. Baigę vidurinio ugdymo programą ir išlaikę brandos egzaminus asmenys įgyja vidurinį išsilavinimą. | Pagal dvejų metų vidurinio ugdymo programą ugdo gimnazijos, vidurinės, profesinės ir kt. mokyklos. |
| Profesinis mokymas trunka 1-3 metus. Skiras kvalifikacijai įgyti. Kartu su profesine kvalifikacija gali būti įgyjamas pagrindinis ar vidurinis išsilavinimas. | Pagal profesinio mokymo programas moko profesinio mokymo įstaigos. Pagal profesinio mokymo modulius gali mokyti ir bendrojo lavinimo mokyklos. |
| Aukštojo mokslo studijos yra 2 tipų: neuniversitetinės ir universitetinės. Neuniversitetinės studijos yra vienos pakopos, trunka 3-4 metus. Baigusiems išduodamas aukštojo mokslo diplomas, liudijantis apie įgytą aukštąjį išsilavinimą, suteiktą profesinio profesinio bakaluuro kvalifikacinį laipsnį ir profesinę kvalifikaciją. Universitetinės studijos yra 3 pakopų: pirmoji pakopa – pagrindinės studijos, antroji pakopa – magistratūra, specialiosios profesinės studijos, trečioji pakopa – rezidentūra, doktorantūra bei meno asirantūra.Universitetinės studijos gali būti ir vientisosios, kai tęstinumu susiejama pirmoji ir antroji pakopos. |
Aukštojo mokslo neuninersitetines studijas vykdo kolegijos. Kolegijas baigę absolventai po išlyginamųjų kursų (profesinės veiklos praktikos) gali tęsti studijas magistratūroje. Universitetines studijas vykdo universitetai.Universitetines studijas(vieną studijų programą „Verslo vadyba“)taip pat vykdo viena kolegija – Vilniaus vadybos aukštoji mokykla. |
Bendrasis lavinimas
Kas finansuoja mokyklas?
Bendrojo lavinimo mokyklos finansuojamos iš dviejų pagrindinių šaltinių: specialiosios tikslinės valstybės biudžeto dotacijos, paprasčiau vadinamos mokinio krepšelia, ir steigėjo asignavimų. Krepšelio dydis kasmetapskaičiuojamas pagal Lietuos Respublikos Vyriausybės patvirtintą metodiką. 2007 metų vieno sutartinio mokinio krepšelyje – 2333 litai.
Kur tėvai, mokiniai gali kreiptis, jei netenkina mokyklos tvarka, ugdymo kokybė, kita mokyklos veikla?
Pirmiausia su ugdymu ir mokyklos veikla susijusius nasklandumus reikėtų išsiaiškinti mokykloje su pedagogais ar mokyklos vadovais.
Jei nepasiseka rasti bendro sprendimo, galima kreiptis į mokyklos steigėjui atstovaujantį savivaldybės administracijos švietimo padalinį (švietimo skyrių) ar kitą steigeją. Steigėjui nustačius, kad padaryta pažeidimų, mokyklos vadovas įpareigojamas juos pašalinti.
Jei netenkina mokyklos steigėjo priimti sprendimai, galima juos apskųsti apskrities viršininko administracijos valstybinės švietimo priežiūros tarnybai, kuri vykdo švietimo teikėjų veiklos priežiūrą.
Jei apskrities valstybinės švietimo prižiūros tarnybos atsakymas netenkina, argumentuojant netenkinimo prižastis, galima kreiptis į Švietimo ir mokslo ministeriją.
Pagrindinis ugdymas (5-10 klasė)
Įgijęs pradinį išsilavinimą, mokinys pradeda mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą. Nuo 5 klasės mokinius moko skirtingi dalykų mokytojai. Penktokams skiriamas vadinamasis adaptacinis laikotarpis, kurio metu rekomenduojama pažymių nerašyti. Šis laikotarpis mokyklos nuožiūra gali trukti nuo vieno trimestro iki vienerių mokslo metų.
Kokių dalykų mokomasi?
Pagrindinio ugdymo programa sudaryta iš dviejų dalių: 5-8 kl. ir 9-10 kl. Nuo 5 klasės mokiniai mokosi ne tik įprastų dalykų (gimtosios ir užsienio kalbos, matematikos, dailies, muzikos, kūno kultūros), bet pradeda mokytis istorijos, informacinių technologijų. Nuo šių mokslo metų penktokams bus organizuojama socialinė veikla. Nuo 6 kl. pradedama mokytis antrosios užsienio kalbos, geografijos, nuo 7 kl. – fizikos, biologijos, nuo 8 kl.-chemijos. Po 8 klasės mokslus galima tęsti pagrindinėje, vidurinėje mokykloje, gimnazijoje arba profesinėje mokykloje.
Ar dešimtokams būtinas pagrindinio ugdymo programos pasiekimų patikrinimas?
Šis patikrinimas neprivalomas.
Vidurinis ugdymas (11-12 klasė)
Ką mokinys gali pasirinkti baigęs 10 klasę?
Baigdamas 10 klasę jis turi apsispręsti, ar toliau mokysis vidurinėje mokykloje, ar gimnazijoje, ar profesinėje mokykloje.
Kaip organizuojamas 11-12 klasių mokinių mokymas bendrojo lavinimo mokykloje?
Vienuoliktokams ir III gimnazijos klasės mokiniams – pagal Vidurinio ugdymo programos aprašą. Mokiniai mokysis pagal susidąrytą individualų ugdymosi planą. Dvyliktokai ir 4 gimnazijos klasės mokiniai vidurinio ugdymo programą dar baigs pagal 4 profilių mokymo modelį.
Ko mokysis vienuoliktokai ir III gimnazijos klasės gimnazistai?
Vieno dorinio ugdymo dalyko (tikyba arba etika); lietuvių kalbos (tautinių mažumų mokyklose – mokymosi kalbos);užsienio kalbos; matematikos; vieno socialinio ugdymo dalyko (pasirinktinai – istorija ar geografija, arba integruotas socialinių mokslų kursas); vieno gamtamokslinio ugdymo dalyko (pasirinktinai – biologija, fizika, chemija arba integruotas gamtos mokslų kursas); vieno meninio ugdymo dalyko (pasirinktinai – dailė, muzika, teatras, choreografija ir kt.) arba technologinio ugdymo dalyko (turizmas, automobilių techninis aptarnavimas ir priežiūra, verslas, statybos technologijos, viešbučių aptarnavimas ir kt.), arba integruoto menų ir technologijų kurso.
Be privalomų dalykų, mokinys gali rinkstis kitus papildomus branduolio dalykus, įvairius pasirenkamuosius dalykus, kurių sąrašą pasiūlo mokykla.
Vidurinio ugdymo programos aprašą galima rasti Švietimo ir mokslo ministerijos tinklapio www.smm.lt skyriaus „Ugdymas“ poskyryje „Bendrasis“.
Kiek egzaminų reikia išlaikyti, kad gautum brandos atestatą?
Privalomą – lietuvių kalbos (gimtosios arba valstybinės) bei dar du pasirinktus egzaminus iš individualaus ugdymo kurso. Lietuvių gimtosios kalbos egzaminas vykdomas pagal 2006 m. balandžio 25 d. švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. ISAK-756 patvirtintą brandos egzamino programą, kuri numato vieną lietuvių gimtosios kalbos brandos egzaminą.
Daugiau infirmacijos – Švietimo ir mokslo ministerijos bei Nacionalinio egzaminų centro tinklalapiuose: www.smm.lt; www.egzaminai.lt.
Specialusis ugdymas
Kas nustato, ar vaikas yra specialiųjų poreikių?
Mokyklos specialiojo ugdymo komisija arba savivaldybės pedagoginė psichologinė tarnyba.
Kur ugdyti specialiųjų poreikių vaiką?
Turintys specialiųjų poreikių mokiniai dažniausiai ugdomi bendrojo lavinimo mokyklų bendrosiose klasėse draugę su bendraamžiais. Tik retais atvejais specialiųjų poreikių mokiniai gali būti ugdomi specialiosiose klasėse arba specialiosiose mokyklose.
Kokiai klausimais konsultuoja mokyklos specialusis pedagogas?
Jis teikia specialiąją pedagoginę pagalbą mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, konsultuoja mokytojus, mokinių tėvus (globėjus, rūpintojus), kitus asmenis, dalyvaujančius ugdymo procese. Mokyklos specialusis pedagogas mokytojams padeda pritaikyti dalykų programas (modifikuoti, adaptuoti, rengti individualias).
Mokymosi sąlygos
Kokiais klausimais konsultuoja mokyklos psichologas?
Jis įvertina mokinio galias ir sunkumus, raidos ypatumus, psichologines, asmenybės ir ugdymosi problemas, bendradarbiauja su mokytoju, kitais su mokiniu dirbančiais specialistais ir padeda numatyti ugdymo tikslų ir uždavinių pasiekimo būdus; konsultuoja psichologinių, asmenybės ir ugdymosi problemų turinčius mokinius, jų tėvus (globėjus, rūpintojus). Taip pat rengia individualias rekomendacijas mokinio psichologinėms, asmenybės ir ugdymosi problemoms spręsti bei kt.
Kaip gali padėti mokykloje dirbantis socialinis pedagogas?
Mokinys gali kreiptis į socialinį pedagogą, jei turi sunkumų bendraudamas su bendraamžiais, mokytojais ar tėvais, jei patiria smurtą, yra išnaudojamas, jei abejoja, kurią profesiją pasirinkti ir pan. Į socialinį pedagogą gali kreiptis ir tėvai, mokytojai.
Kokia socialinė parama taikoma mokiniams?
Remiami mažas pajamas gaunančių šeimų vaikai. Nustatytos dvi socilinės paramos mokiniams rūšys: nemokamas maitinimas bei aprūpinimas mokinio reikmenimis prieš prasidedant naujiems mokslo metams. Tai nustato Socialinės paramos mokiniams įstatymas.
Išsami informacija – Socialinės ir darbo ministerijos tinklapyje www.socmin.lt
Suaugusiųjų švietimas
Kur suaugusieji gali įgyti išsilavinimą?
Tie, kurie neturi pradinio, pagrindinio ar vidurinio išsilavinimo, gali mokytis bendrojo lavinimo mokyklų suaugusiųjų klasėse arba suaugusiųjų mokyklose (centruose).
Daugiau informacijos – kiekvienoje savivaldybėje esančiuose suaugusiųjų mokymo centruose ar bendrojo lavinimo mokyklose, turinčiose suaugusiųjų klases, taip pat Lietuvos suaugusiųjų švietimo ir informavimo centro interneto svetainėje www.lssic.lt
Profesinis mokymas
Nuo kokio amžiaus priimama į profesines mokyklas?
Nuo 14 metų
Kokie yra išsilavinimo reikalavimai stajantiesiems į profesines mokyklas?
Atsižvelgiant į įgytą išsilavinimą, mokiniai priimami mokytis pagal profesinio mokymo 1,2,3,4 pakopų mokymo programas. Į 1 pakopą priimami asmenys, nebaigę pagrindinio ugdymo programos; į 2 ir 3 pakopas – turintys pagrindinį išsilavinimą; į 4 – turintys vidurinį išsilavinimą.
Kas turi pirmumo teisę priimant į profesines mokyklas?
Asmenys, kurių mokymosi pasiekimai aukštesni, o kai jie vienodi – našlaičiai.
Kuriems mokiniams mokama stipendija?
Stipendija mokama pažangiems mokiniams, jos dydis priklauso nuo mokymosi rezultatų. Maksimalus stipendijos dydis - 98,80 lt.
Ar suteikiamas bendrabutis?
Daugelyje mokyklų mokiniams suteikiamos vietos bendrabučiuose, ši paslauga teikiama už nedidelį mokestį. Mokiniai iš socialiai remtinų šeimų nuo mokesčio atleidžiami.
Daugiau informacijos – Švietimo ir mokslo ministerijos tinklapio www.smm.lt skyriuje „Profesinis rengimas ir tęstinis mokymas“
Daugiau informacijos apie visas ugdymo įstaigas, jų programas, profesijas, suteikiamas kvalifikacijas, mokymo licencijas ir.kt – Atviros informavimo, konsultavimo ir orientavimo sistemos (AIKOS) tinklalapyje www.aikos.smm.lt.
Aukštojo mokslo studijos
Ar stojantiesiems į valstybines aukštąsias mokyklas Lietuvoje išsilavinimą liudijančius dokumentus reikiai patvirtinti pas notarą?
Tvirtinti nebūtina. Įforminant priėmimą įteikiami išsilavinimą liudijantys dokumentai (originalai) arba notaro ar aukštosios mokyklos vadovo įgalioto asmens priėmimo komisijoje patvirtinti nuorašai (žr. Kaip numatyta aukštosios mokyklos priėmimo taisyklėse). Dokumentus pas notarą privalo tvirtinti tik tie asmenys, kurie bendrąjį išsilavinimą įgijo užsienyje.
Ar abiturientams, norintiems išvykti į užsienį studijuoti, reikia patvirtinti išsilavinimą liudijančius dokumentus?
Reikia patvirtinti Švietimo ir mokslo ministerijoje tik tada, jeigu to reikalauja aukštoji mokykla, į kurią stojamą. Į ministeriją (A.Volano g.2/7, Vilnius) reikia pristatyti: brandos atestato (ir jo priedo) originalą arba brandos atestato (ir o priedo) kopiją; išvykstančio asmens paso kopiją; prašymą; pasikeitus pavardei, tai patvirtinantį dokumentą.
Daugiau informacijos – Švietimo ir mokslo miniterijos tinklalapio www.smm.lt skyriuje „Išsilavinimo dokumentų pripažinimas ir vertinimas“.
Kaip, baigus kolegiją, įstoti į magistratūrą universitete?
2007 metais įsigaliojęs „Magistratūros studijų programų bendrųjų reikalavimų aprašas“ numato, kad kolegijų absolventams, sieksiantiems studijuoti magistratūroje universitete, nebereikės baigti universitetinių bakalauro studijų, o studijas bus galima tęsti po nustatytos trukmės papildomų studijų, profesinės veiklos praktikos. Tų studijų dalykų sąrašas ir turinys nustatomas universiteto patvirtinta tvarka.
Daugiau informacijos – Švietimo ir mokslo miniterijos tinklalapio www.smm.lt skyriuje „Teisinė bazė“
Kas ir kiek mokslo metais mokės už studijas?
50 procentų neuniversitetinių dieninės neakivaizdinės formos bei universitetinių primosios pakopos, vientisųjų ir antrosios pakopos studijų studentų, atrinktų aukštosios mokyklos pagal stojimo rezultatus, studijų įmokų nemokės. Kiti 50 proc. minėtų studijų studentų už vieną semestrą mokės 520 Lt studijų įmoką. Visa studijų kainą moka universitetinių vakarinių ir neakivaidinių studijų studentų, taip pat norintieji įgyti antrą tos pačios ar žemesnės pakopos diplomą ir asmenys, studijuojantys vienu metu pagal dvi ar daugiau tos pačios pakopos studijų programas (moka už antrą ir kitas studijų programas). Studijų kainos dydį nustato universitetas arba kolegija, suderinusi su Švietimo ir mokslo ministerija.
Kokia finansinė parama taikoma aukštųjų mokyklų studentams?
Studentai gali gauti stipendijas ir paskolas. Našlaičiai ie neigalieji gauna papildomą paramą. Be to, Lietuvos gyventojai gali pasinaudoti gyvantojų pajamų mokesčio lengvatą studentams ar jų tėvams bei susigrąžinti dalį mokesčio, sumokėto už studijas.
Kokios paskolos teikiamos studentams?
Visų studijų formų pagrindinių, vientisųjų ir antrosios pakopos studijų studentams teikiamos valstybės paskolos studijų įmokoms mokėti, jei jos nebuvo sumokėtos valstybės lšomis, ir paskolos gyvenimo išlaidoms. Paskolas teikia Valstybinis mokslo ir studijų fondas.
Daugiau informacijos – Švietimo ir mokslo miniterijos tinklalapio www.smm.lt skyriuje „Studijos, mokslas ir technologijos“ bei Valstybinio mokslo ir studijų fondo interneto svetainėje www.vmsfondas.lt.
Kam gali būti mokama stipendija?
Valstybinių aukštųjų mokyklų dieninės studijų formos pagrindinių, vientisųjų ir antrosios pakopos studijų studentams, kurių studijos visiškai arba iš dalies apmokamos valstybės biudžeto lėšomis. Stipendijos yra dviejų rūšių: pagal studijų rezultatus (ne didesnės kaip 325 lt) ir socialinės stipendijos (ne didesnės kaip 130 lt).
Daugiau informacijos – Švietimo ir mokslo miniterijos tinklalapio www.smm.lt skyriuje „Studijos, mokslas ir technologijos“.
Kas pripažįsta užsienyje įgytą vidurinį ir aukštajį išsilavinimą?
Užsienyje įgytą išsilavinimą Studijų kokybės vertinimo centras, o pripažįsta Švietimo ir mokslo ministerija. Dokumentai priimami „vieno langelio“ principu, t.y. norintieji, kad užsienyje įgytas jų išsilavinimas būtų pripažintas Lietuvoje, kreipiasi tik į Studijų kokybės vertinimo centrą (adresas: Suvalkų g. 1, Vilnius, tel (8 5) 210 47 77).
Daugiau informacijos – Švietimo ir mokslo miniterijos tinklalapio www.smm.lt skyriuje „Studijos, mokslas ir technologijos“, Studijų kokybės vertinimo centro svetainėje www.skvc.lt.
Pagrindiniai švietimo dokumentai
— LR švietimo įstatymas (2003) (Švietimo įstatymo 7, 8, 10, 11, 15, 16, 29, 37, 38, 41, 42, 43, 44, 48, 49, 50, 51, 56, 58, 59, 60, 61, 66, 69, 70, 71, 72 straipsnių pakeitimo ir papildymo 2004 m. Birželio 22 d. Įstatymas Nr. IX-2292)
— Valstybinės švietimo strategijos 2003-2012 metų nuostatos (2003)
— Bendrosios programos ir išsilavinimo standartai 1-10 klasei (2003)
— Bendrosios programos ir išsilavinimo standartai 11-12 klasei (2002)
— 2007-2008 mokslo metų bendrieji ugdymo planai (2007)
— Vidurinio ugdymo programos aprašas (2006)
— Profesinio mokymo įstatymo pakeitimo įstatymas (2007)
— LR aukštojo mokslo įstatymas (2000)
— LR mokslo ir studijų įstatymas (1991) (Lietuvos Respublikos 2002 m. Berželio 11 d. Įstatymo Nr. IX-945 (nuo 2002 m. Spalio 1 d.)(Žin., 2002, Nr 68-2758) redakcija)
— Mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo strategija (2004)
Dokumentai skelbiami Švietimo ir mokslo ministerijos tinklalapyje www.smm.lt.
Informaciją rengė
Švietimo ir mokslo ministerijos Ryšių su visuomene skyrius
Tel.:(8 5) 219 1229; (8 5) 219 1233
El.paštas Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
A. Volano g. 2/7, LT-01516 Vilnius
